|
Gyventi, skrieti tarp žvaigždžių,
paliesti Saulės kraštą,
pažinti meilę širdyse žmonių,
patirti Dievą savyje bekrąštį.
Su vėju mintimis nuskrieti,
ir lietumi pagirdyt Žemę,
ir Saulės spinduliais paglostyt žolę,
ir žvelgti vakarais į tolį.
Ir kartais, ilgesy saldžiam panirus,
sugauti blyksnį tarp minčių,
ir šventą mantrą lyg ištarus,
išsivaduoti iš kančių.
Vienybėj visko susilieti,
beribėje būties esmėj,
ir begalybėje spindėti
Jo Meilės neišsenkančioj versmėj.
|