|
Kažką pamatęs tolumoj
lyg spindesį žvaigždės,
kažką pamiršęs vienumoj,
lyg atspindį širdies.
kažkur paklydęs erdvėje
klajojantis tyloj
kodėl neradęs savyje
šviesos minčių migloj.
pakilęs virš žvaigždžių tylos
pakilęs virš minties,
pamatęs saulės gilumoj
šešėlius nebūties
sparnus išskleidęs lyg svajas
nežemiškos erdvės,
pakilęs meilės pasitikt
širdies būties esmės.
|