|
Nematomi toliai
tyloj nusidriekę,
nežemiško grožio
pasaulius pasiekę;
pasauliai anapus
materijos žodžių,
tyloje išnyra
nematomo grožio;
akių neaprėptos
pasaulių platybės,
bet žinomi širdžiai
keliai amžinybių...
nueiki tenai
kur dar nieks nebuvojo,
kur saulės ir dangūs
nežemiškų tolių,
nueiki, negrįžki,
nes grįžti nereikia,
pasaulis juk tas
be erdvės ir be laiko.
|