k u r   d e b e s y s   d i n g s t a

Paklausk ką girdėjau,
pamiršk ka sakiau,
ne žodžiai skambėjo
tylos vienumoj.

kaip lapas nuo vėjo
kaip lašas lietaus
mintis nuaidėjo
griaustiniu dangaus.

palikęs tolybėje
džiaugsmą, vargus
kažkur pasinėręs
viduj neramus

išskridęs su vėju
nuplaukęs lietum
kur debesys dingsta
ir aš išėjau.