|
Taip iš toli, iš amžių beribių
tu atklydai šiandieną čia,
pasiklydęs tarp karmos takelių
besistengdamas kelią surast.
Begalinis laisvės troškimas
galbūt atvedė tave čia,
o gal trokšti pamiršti
tai, kas veda tave paslapčia.
Tu sustok minutėlei, palauki,
pailsėk po kelionės ilgos
juk per amžius jau tiek nukeliauta,
kad net nieks suskaičiuot nevalios...
Nepažvelgęs, tik galvą papurtęs,
nesustodamas tu nuėjai -
juk turi iki leidžiantis saulei,
grįžt namo - į ten, iš kur išėjai.
|